2010 m. liepos 1 d., ketvirtadienis

Heil

Nežinau, kieno čia įtaka, bet mūsų jaunasis ir daug žadantis kačiukas jau gerą pusmetį saliutuoja vokiškai. Kartais dešinę leteną Zylė tiesia įsitaisiusi man ant kelių, kol skaitau knygą. Kartais budėdama ant palangės (ten ji laukia desertui atskrendančių vabzdžių) . O štai šiandien iškilmingai prigulė ant svetainės kilimo ir pasakė Heil. Baisu ir pagalvoti, kuo tai gali baigtis. Ypač Mikūsiai. Jos ir kailiukas raibas, ir akys geltonos, ir uodega striuka, ir pilvukas beveik pažeme velkasi.

Ta proga wikipedijoje radau nuotrauką. Sudetų krašto gyventojai sveikina į miestelį įžengusius vokiečius. Kokios skirtingos visų emocijos!


O čia šiaip - kaip ir Zylė - jauna ir daug žadanti. Iš kažkieno flickro.

3 komentarai:

Rimantė rašė...

vienas iš mano vaikystėje turėtų katinų labai mėgdavo ištiesti dešinę leteną - gulėdamas tėčiui ant krūtinės, drybsodamas ant šaldytuvo, ant durų viršaus. Geras pastebėjimas dėl saliutavimo - jo net snukučio išraiška pasikeisdavo, kai leteną tiesdavo, toks svarbus patapdavo.

Jovita rašė...

Taip snukučio išraiška labai juokinga. Ypač mūsų siamės. Ji vos vos žvaira, tai tas rimtas, nemirksintis žvairų akių žvilgsnis atrodo labai komiškai :D

Rimantė rašė...

manyčiau, nepasakysiu nieko nauja - mūsiškė irgi žvaira:)