Paskaitos baigėsi anksti. Oras buvo gražus, tad nesitikėdami iš likimo jokių kiaulysčių nusprendėme šiek tiek pasivaikščioti. Leidomės Naugarduko gatve senamiesčio link, kažką sutikom, sustojom pasilabinti... Iš kolegijos krūmų išbėgo juodas margu snukeliu kačiukas ir plonu, bet ryžtingu karrr pareikalavo tuč tuojau neštis jį ten, kur jam ir vieta.
Susižvalgėme, karrr skambėjo įtikinamai ir svarstyti nebuvo ko. Vis dėlto iš atsargumo pirma Mikūsią nunešėm pas veterinarą. Šiam papurškus kokia tai priemone iš kailiuko tiesiai ant administratorės stalo viena po kitos pabiro blusos. Tokioje gėdingoje situacijoje Mikūsia laikėsi nuostabiai išdidžiai. Taip, lyg tų blusų visai nepažinotų.
Pro namų duris ji žengė labai įsižeidusiomis letenomis. Ir dabar dar kartais jaučia nuoskaudą dėl to gėdingo įvykio, pakviesta atsišaukia ne iš karto, nepatenkinta dėbteli kalbinančiojo pusėn, oriai išpūčia ūsus ir atsukusi užpakalį numeta trumpą, bet labai iškalbingą karrr.
6 komentarai:
Turejau garbes susipazinti su sita apkuniaja ponia...
Na katė laabai graziu spalvu, ir is nuotrauku atrodo tokia "su charakteriu".
Katinai man siaip mieliausi ir protingaiusi gyvunai atrodo, nors vigi pats gyvunu laikymas "ne man".
Girdėjau prietarą, kad trijų spalvų katės neša laimę:) Maniškė trispalvė irgi labai spalvinga asmenybė buvo, labai mėgo blynus, guminukus ir aguonas, dabartinė siamė visiška "nuoboda" palyginti. Aš irgi alergiška katėms, parsivežus saviškę ilgai brinkau ir raudonavau. Bet gyvuliuko norėjosi, o šuniui pribrendus nebuvau. Dabar pribrendau:) O siamė vat niekaip su tuo nesusitaiko. Labai gaila, nes šuo labai norėtų su ja draugauti.
Reda, perduosiu nuo tavęs linkėjimus, bet kad apkūnia pavadinai, tai gal geriau nesakysiu, dar įsižeis :)
Rūta, aha, charakteris poniškas, nors kilusi tai damutė iš kažkokios kolegijos krūmų :D
Rimante, ir pas jus siamė yra :) Aš tai sakyčiau, kad mūsiškė siamukė Zylė kaip tik labai smagi ir žaisminga, žymiai judresnė už čia aprašytą Mikūsią. Charakteris tiksliai atitinka siamų aprašymus. Kita vertus, kai paėmėm antrą katę, pirmajai buvo kažkas panašaus į depresiją ir manau, kad tai paveikė jos charakterį.
nepavyko is pirmo karto pakomentuoti.
smagu tureti galimybe laikyti net DU katinus. daznai su seimyna pasvajojame apie antra katineli, bet bijome, kad senasis iseis i namu:D beto, du katinus tureti yra ne taip drastiska, kaip tureti suni ir katina. va tada, tai katytis tikrai gali isizeisti. ir del to "karrr". pastebejau, kad retas katinas sako "miau", maniskis bevardis rainys katanelis kai nori esti ar prasosi i lauka sako "kvarrrr":DD
Lady, dvi katės žymiai geriau nei viena, joms dviese smagiau (dėl to ir ėmėm antrą, kad pirmoji neliūdėtų viena per dienas), be to, lengviau pasidalinti :D O jų santykius labai įdomu stebėti, jos tai profilaktiškai pasimuša, tai prausia viena kitą.. Kaip per kokį animal chanel :) Bet aišku, jei katinėlis pagyvenęs ir pratęs pats vienas karaliauti, tai geriau jo jau nenervuoti ir nesiūlyti visokių jauniklių į draugus :)
Rašyti komentarą