Iškart pasijuto gražiosios purvinai-pilkai-mėlynai-rudai-violetinės spalvos kambaryje trūkumas. Ėmė kankinti nežinia, drebėjo ūsai. Nebeguodė net iš to paties komplekto pasilikęs pufas. Tiesą sakant, jis ir pats jautėsi palaužtas - dar bandė juokauti ir guosti nusiminusią Mikūsią, bet matėsi, kad dvejoja dėl šviesios savo ateities šiuose namuose.
Šitoks nerimas tvyrojo visą savaitę. Kol penktadienio pavakarę sunkiai puškuodama (vis dėlto penktas aukštas) keturiomis striukomis savo kojelėmis atkrypavo ji. Zylė pasilabino iš karto, o Mikūsia iš pradžių žvelgė nepatikliai, net bandė ignoruoti rainuotąją. Tačiau greitai sumojusi, kad ji tokia pat maža, apvali ir net trispalvė, apsiuostė ir susidraugavo. Dabar Mikūsia iš aukšto ir net su šiokia tokia panieka šnairuoja į senąjį pufą. Tokia ta katiniška ištikimybė.
13 komentarų:
O man sofa taip patiko, kad šita blogą "prisegsiu" prie sekamųjų... :}
Iš kur ji?
Airina, smagu, kad patiko :) Sofa iš antikvaro, o pas jį atkeliavo iš Hanoverio karalystės. Po poros dešimtmečių švęs 200 metų jubiliejų.
Sofa tai tikrai įspūdinga, net nejučiom burną pravėriau iš nuostabos :) Jei ne paslaptis,kiek atsiėjo šitas grožis? :) Ir labai labai patiko tekstas kaip parašytas, skaičiau kaip ištrauką iš įdomios knygos :)
Gin, kažkaip nesinori viešai rašyti konkrečios sumos, bet ech, baisiai nemažai suknelių būtų išėję :) Ačiū už komplimentą tekstui, labai malonu, kad skaitomas!
aina sau - kokia SOFA:))) grožis nerealus. bet pas save namie vietos jai neatrasčiau - dėl tos pačios vietos trūkumo, nes po remonto ji niekur netilptų. tačiau tai nereiškia, kad negaliu papavydėti baltu pavydu.
Anonimiškas, kad ji labiau ne dėl gabaritų, o dėl stiliaus sunkiai priderinama. Nėra ilgesnė už statistinę sofą - 2 metrai nuo ausų iki uodegos :)
ach, koks grozis. bydermejeris? as del galimybes tokia gauti, daug sukneliu paaukociau. na, kai turesiu savus namus prisiderinsiu ka nors tokio :)
tikrai ikvepiantis blogas, seniai stebiu, bet vis nedristu komentuot:)
Lady, tikrų tikriausias bydermejeris, 1830 metų :) Pagal mano gyvų ir vriednų daiktų teoriją, jis su laiku turėtų mus priversti persikrausti kur nors erdviau, kur aukštos lubos, koklinis židinys, bažnyčių bokštai pro langą matosi..., nes chruščiovkėj jam, mat, nejauku :D Na ir įsisvajojau čia aš :)
Labai džiugiu, jei įkvėpia, ačiū :)
kad pas mus net ir standartinei sofai vietos nebėra - tiksliau vietos nėra JOKIAI SOFAI, nes nebeliko erdvės, kurioje sofa galėtų stovėti:)
hm, toks klausimas man kilo... koks katyčių santykis su sofa man aišku, o koks katyčių nagučių ir sofos apmušalų santykis?:)atsimenu, kai dar turėjome savo gulimą sofkutę, tai... nu kaip išskrosta ji atrodė.
p.s. jokie "draskalai" katęs nedomino nė iš tolo.
Rimante, suintrigavai, kaip gi ten viską pertvarkėt :)
Katyčių nagų santykis su sofos apmušalais yra toks, kad tenka nuolat tuos nagus kirpti :D Bet nėra jos labai pasišventusios draskytojos, tad ir senoji sofa nebuvo kaip išskrosta, padrasko truputį, bet ne itin uoliai, matomai, pritingi. Be to, ir gobelenas yra neautentiškas, tai labai nesigraušiu, jei kada nors tektų jį keisti :)
ai, ką čia slėpti - iš kambario padarėm virtuvę + spintą, iš virtuvės - kambarį. Rezultatas džiugina, bet sofai vietos nebeliko:)
oi ne, maniškė netingi skrosti net ir nukirptais nagais visko, kas pakliūna po letena.
gobelens, nors ir ne autentiškas, vis tiek fantastiškas. o nusibodus galima pakeisti dar fantastiškesniu.
Na sofa nėra gyvybiškai svarbus baldas :) Mes irgi su vyru ilgokai svarstėm, ar reikalinga mūsų namuose sofa. Nusprendėm, kad reikalinga. Dabar kankina kitas egzistencinis klausimas - kur saugoti knygas: lentynose, spintoj, dar kažkame... :)
Taviškė katė neturi bendramintės, su kuria galėtų padūkti, tai tenka draugaut su "viskuo kas pakliūna po letena", o maniškės viena kitai užtvoja, tai ir baldai mažiau kenčia :D
GROZIS!
Labai patiko irasas. Su sypsena iki ausu skaiciau!
Rašyti komentarą