Įdomus dalykas - kasryt keliaujant į darbą tuo pačiu maršrutu imi atpažinti veidus, klijuoti pravardes ir net kurti gyvenimo istorijas.
Štai šviesiaplaukė panelė - Kepuriukas. Savo garbanas ji visuomet slepia po galvos apdangalais, na nebent būtų laaaabai šilta, tuomet apsieina be kepurės. Ji dirba kažkur netoli mano buvusios darbovietės verslo trikampyje ir net lankė su mumis vienus kursus, kas eilinį sykį įrodo, koks mažas yra pasaulis. Per tuos kursus sužinojome jos tikrąjį vardą - Jelena.
Kitas personažas - Olegas - įmitęs dėdulė, plačių pečių ir prašmatnių ūsų savininkas, į stotelę ateina kaip žvaigždė - neskubėdamas, suvokdamas savo vertę, geraširdiška, kiek atlaidžia šypsena apdovanodamas visa, kas jį sveikina tokį nuostabų rytą (chruščiovkes, varnas, praeivius ir net pravažiuojančių furų vairuotojus). Pagal mudviejų su vyru versiją, jis kasryt vėluoja į darbą, nes žmona po sočių pusryčių (veikiausiai, omleto su kumpiu ir pomidorais) vis dėlto įkalba Olegą sukramsnoti dar vieną raugintą agurkėlį. "Скушай огурчик, милый" - meiliai šbabžda namų židinio kurstytoja. Ir Olegas susigundo, ir vėl, eilinį sykį, nespėja į ankstesnį atobusą. Beje, Olegas kartą yra užėjęs į mano vyro darbovietę, teiravosi kažkurio kolegos. Tik jo tikrojo vardo, deja, taip ir nepavyko išsiaiškinti.
Dar vienu metu važinėjo tokia vyresnių klasių moksleivė nupieštais antakiais ir baltos spalvos plaukais. Kai neateidavo į stotelę, spėliodavom, gal serga, o gal tiesiog tingi eiti į fizinio lavinimo pamoką...
Tokie tie kitų gyvenimai belaukiant geresnių orų ir laikų.
6 komentarai:
Taip smagiai persiskaitė, su šypsena :D
Iš tiesų, turbūt matydamas dažnai tuos pačius žmones, nejučiomis pradedi kurti istorijas apie jų gyvenimus :) Kartais tam, kad neprailgtų laukimas, kartais tam, kad pasikeltum nuotaiką, o kartais tiesiog šiaip :)
Aha, kažkaip nejučia tos istorijos kuriasi, kai kasryt vis tie patys žmonės :)
cha... kažkur šalia gyveni:) atpažinau katę, kuri kasdien vis storėja, matyt, greitai kačiuosis. gaila mažylių, vargelis jų laukia.
Rimante, katė tai iš Alhambros, kuri, kaip žinia, Granadoje randasi :D Bet tikiu, kad ir ant Lietuvos tokių daug. Beje, girdėjau, kad trispalvės visada būna tik patelės, įdomu, ar tiesa :) O kad kačiuosis, tai nieko tokio, juk pavasaris, iki žiemos spės užaugti jaunikliai. Žymiai blogiau jei koks lapkritis būtų.
aha, vėliau apsižiūrėjau, kad grindinys kokis tai nemūsiškas:) bet jau buvo per vėlu, komentarą įkalus buvau. O dėl trispalviškumo - kai buvau maža, turėjau trispalvę. Kad tik patelės - nežinau, bet esu girdėjus, kad neša laimę.
Vis tiek įtariu, kad netoli gyveni, Vingio parko pakrašty, chruščiovkių apsupty:)
Mūsų viena katė trijų spalvų, laiminga :) Na taip, šalia vingio, chruščiovkių apsupty ir šiaip chruščiovkėje :D
Rašyti komentarą