Šąla kojos, tad didelės kojinių dėžės dugne tenka susirasti pačias šilčiausias. Katės, susirangiusios kur jaukiau, uodegomis užsikloja nosis. Prasideda šildymo sezono laukimas. Bet visų nuostabiausia tai, kad praleisdama pro akis ir ausis visas rudens niekšybes, visa širdimi laukiu ir jo.
Žmogus linkęs mitologizuoti savo kasdienybę. Lygiagrečiai su objektyvios tikrovės (jei tokios išvis esama) faktais gyvendami mes kantriai kaupiame savo subjektyvias įžvalgas, kartais visai realias, kartais fantastines. Šitaip randasi stebuklinės pasakos ir asmeninė mitologija, kuri nors ir nepriimama rimtai vis dėlto tampa tvirta atrama mūsų pasaulio suvokimui.
Mano mituose rudens ženklai užima svarbią vietą: vėjas - plunksnuota gyvatė, dvišakiu liežuviu laižanti lietų nuo rytinės sienos, palangių ir termosiukų dievai, kryptį ir lytį keičianti upė, voratinklių nėriniai, rūko marškos, pirmosios šalnos žvynais apeinanti žolė, pirmojo sniego teisę turintis lapkritis, tas sniegas sulygina su žeme miestus, o miestai man irgi svarbūs... Todėl kiekvienąsyk rudenėjant laukiu rudens. Laukiu ir šiemet.
6 komentarai:
Mane tai apėmęs visuotinis liūdesys. Nepiktas toks, geras... Patinka klausytis ant palangių šokančio lietaus, tik gaila šuns, nes kažkaip labai man jau šlapia lauke, todėl nėra ilgų pasivaikščiojimų.
Pasakiau vyrui apie traukinių ūkimą. Irgi atsiminė, jog buvo nustebęs, kas čia per garsas...
Ir dar nežianu, ką rengtis. Patinka judinti plikus kojų pirštus, todėl iš paskutiniųjų dar vaikštau basomis. Deja, nuojauta kužda, kad "ant dienų" teks lįst į kojines.
Rimante, rudenis liūdesys manęs dar nelanko. Užtat su kiekviena diena auga džiugus nekantrumas - jau tuoj prasidės studijos, kurioms ryžausi spontaniškai ir gal kiek neapgalvotai. Dar tikiuosi rasti laiko prieš pusmetį užmestam flamenco. O tas liūdesys-lūkesys, matyt, pasirodys kiek vėliau. Man jis irgi patinka.
Ir aš neturiu ką rengtis! Spintoje vien lengvi sijonai.. Bet su kojinėm jau draugauju, taip pat ir su šaliku. Juk šalta!
rudens pradžia mane visad džiugina. gaiva, tas saulėlydžių kvapas. kitoks. skverbiasi iki pat kūno gelmių... smagu sutikti daugiau rudens vaiduoklių. p.s. kokios studijos? ;]
Miliusia, kaip seniai girdėta :) Studijuosiu savo seną svajonę, semiotiką, kas iš pirmo žvilgsnio kardinaliai kertasi su mano dabartine specialybe :D Bet pažiūrėjus įdėmiau, dirbtinės kalbos ir natūralios kalbos - viskas taip panašu..
Tavo ruduo spalvingesnis, nei mano :)
Airina, dar net rugsėjis neįpusėjo, bus dar to rudens, pamatysi :)
Rašyti komentarą