Girgždant sniegui plonėja ledas
Savo ieškotojų laukia vakarų kelias
Ir rūškanas tyko rytys
Kelio ieškotojų
Jis tyko kaip žvėrys savo žvėries šešėlio
Sustingęs sulaikęs kvėpavimą - ir naiviai -
Vėjo nėra - pagalvoji
Bet būta šalnos
Nosinės baigiasi - šalo
Taip keičiasi laikas
Tolimas --vãsario aidas
Iš liūto ausies
Nuotraukos: Elena Variukhina- Franzén
5 komentarai:
FANTASTISKA!
o eilius Tavo? :) jau girdžiu kaip skilinėja ledas, kaip skruostus dažo raudonis
Rima, jau tavo komentaro tai laukiau su nerimu :D Ačiū!!!
Miliusia, aha :)
Apsiverkiau... noriu į Piterį. vėlei ir vėl.
O manęs kažkaip nebetraukia, matyt, persirgau :) Na bet Brodskio apsiskaičius galima vėl lengvai susirgti.
Rašyti komentarą